grobikas


grobikas
grobìkas,smob. (2) 1. kas grobia, plėšikas: Ir su kiekvienu žingsniu, tolstant nuo Lietuvos, manyje didėjo neapykanta vokiečiams grobikams P.Cvir. Lietuva grobikų jau nebijo: budriai saugo milžino jėga (sov.) S.Nėr. Tie žmonės verčia save lyginti su pietų kraštų grobikėmis hienomis Pt. 2. smarkus darbininkas: Ans grobikas, su anuo nesusilyginsi Užv. \ grobikas; pagrobikas; užgrobikas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • grobikas — grobi̇̀kas, grobi̇̀kė dkt. Klasti̇̀ngas grobi̇̀kas ar tiesióg plėši̇̀kas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • agresorius — agrèsorius, ė smob. (1) kas vykdo agresiją, grobikas; puolanti šalis: Tarybinė liaudis sutriuškino fašistinius agresorius, apgynė savo tėvynės garbę, laisvę ir nepriklausomybę (sov.) sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grobikiškas — grobìkiškas, a adj. (1) → grobikas 1: Grobìkiškas karas DŽ1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • grobuonis — grobuonìs, iẽs scom. (3a) K.Būg, J.Jabl 1. plėšrusis žvėris ar paukštis: Taip, žvirblis dabar (rudenį) grobuonis ir vagis J.Jabl. Plėšrieji paukščiai yra žalingi grobuonys rš. Tu drįsti mane lyginti su kate, su ta grobuoniu rš. 2. plėšikas,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gvelbėjas — gvelbėjas, a smob. (1) glemžėjas, grobikas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagriebis — pagriebis, ė (neol.) smob. grobikas: Apzalatyti balvonai negal save apginti prieš vagius ir pagriebius CII623 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagrobikas — pagrobìkas, ė smob. (2) kas ką pagrobia: Kas tada buvo pats tasai karalius, jeigu ne pagrobikas sosto? rš. grobikas; pagrobikas; užgrobikas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagvelbėjas — pagvelbėjas, a smob. (1) BŽ434 paglemžėjas, plėšikas, grobikas, pasisavintojas. gvelbėjas; pagvelbėjas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plėšikas — 2 plėšìkas, ė smob. (2) 1. H, R148,343, N, K kas užsiima plėšimu, banditas, grobikas: Nerado nė vieno plėšìkų namuos Jrk34. | Plėšikėms bitėms pasiseka į avilį įsiskverbti J.Krišč. Jei čia matot bitis visūse auliūse tyliai beguliančias, bet iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • riteris — rìteris sm. (1) DŽ, TrpŽ 1. feodalinėje Europoje – asmuo, priklausantis karių bajorų luomui: Riterių, kunigaikščių žygdarbiai buvo vaizduojami tik tiek, kiek jie kėlė monarchų garbę rš. Prūsijos pasaulietiniai riteriai ir miestiečiai siekė… …   Dictionary of the Lithuanian Language